Filmas “Kvepalai. Vieno žudiko istorija”
Visų pirma, SVEIKINU VISUS SU ŠVENTĖMIS :) Ką tik iškėliau trispalvę prie namo ir prisiminiau, koks tai geras jausmas.
O šiaip ant savęs šiek tiek pykstu, bet taip įjunkau į filmus.
Kažkada, kai dar namie nebuvo interneto, didžiausią rūpestį turėjau su sudoku. Kai atsižaidžiau su skaičiukais, atėjo įvairiausių kompiuterinių žaidimų etapas. Kurį laiką nuo visko perdegiau ir gyvenau ramų, kultūringą gyvenimą su lengvais ir nekenksmingais nukrypimais.
Žinau, kad tai praeis, bet dabar, vietoj to, kad atsiversčiau knygą (kurios net neturiu naujos ir neieškau) ar išsklaidyčiau voratinklius iš pakampių, ar šiaip kuo nors palepinčiau šeimą, įsijungiu filmą. Peržiūrėjau nemažai (mano pajėgumo mastais), o dar keli eilėje laukia…
Kai kuriuos filmus tuoj užmirštu, kai kurie lieka kiek ilgiau, bet žinau, kad antrą kartą jų nežiūrėsiu… O va, keletą noriu prisiminti ir išsisaugoti.
“Kvepalai. Vieno žudiko istorija” 2006.
Jis, Žanas Batistas Grenuji, gimė nelauktas, išgyveno, nes buvo išskirtinis - laimei ir nelaimei savo turėjo absoliučią, genialią uoslę. Tai buvo jo gyvenimas, jo aistra, jo prakeiksmas. Visais laikais, naudodami įvairius metodus, žmonės siekia įtakos kitiems ir absoliučios valdžios. Bet argi pripažinimas ir galia yra laimė?… Gal ji slypi visai paprastuose kasdieniuose dalykuose, o gal ji - tai ėjimas prie tikslo, kelias prie to absoliuto?… Deja, kartais pasiekę savo svajonę, nebežinome, kaip su ta savo galia ir valdžia elgtis…
Beje, įdomi statistika, filmo kūrėjams prireikė net 17 tonų žuvų vidurių, molio ir šiaudų tam, kad sukurtų Paryžiaus žuvų turgų – Žano Batisto Grenujo gimimo vietą. Tik įsivaizduoti galiu, kokiuose “kvapuose” teko dirbti filmavimo komandai…
Taigi, tai vienas iš tų filmų, kuriuos, mano nuomone, reikėtų pažiūrėti.
Patiko (5)
2012-02-16 12:04
Na gi ir aš siunčiuosi tada :) aukštyn spalvom neiškėlei netyčia veliavos, Bernadeta ;)?
2012-02-16 12:22
Man taip pat patiko šis filmas, tie keisti atsitiktinumai ir dar keistesni vaizdai, žmogiškumo nebuvimas ir pabaiga. Galbūt kada reikėtų vėl pažiūrėti. :)
2012-02-16 16:47
Vienas tų retų atvejų, kai filmas bemaž neatsiliko nuo knygos….
2012-02-16 17:16
Žiūrėjau tą filmą,tai labai geras,nes nežinai-gal viskas gali įvykti iš tikrųjų.
P.s aplankykite mano blogą vampiresister.
[WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.
2012-02-16 17:26
RagaNaite - su vėliava viskas tvarkoj :)
Pieštukėle - žinai, ko gero ir aš ne paskutinį kart žiūrėjau :)
Katyte - gaila, knygos neskaičiau, dabar, po filmo, būtų nebe tas efektas :}
2012-02-17 16:39
O man nepatiko. Nemėgstu žmogžudysčių.
Na, bent su šventėmis ir tave :)
2012-02-18 14:17
man patiko kol ziuejau. paskui kazkaip uzsimirso.
2012-02-18 14:21
paziurejai ka nors is rekomenduotu.
“oda kurioje gyvenu” visai normalus. kur jau ten tiek kersto prisiziurejai? man daugiau spalvu pasimate (daktaro-mokslininko smalsumas, jo kolegu poziuris, na ir zinoma atsakomybes jausmas).
o kas nors is rekomenduotu paliko ispudi?
2012-02-18 15:19
Atfatf - vis karts nuo karto prisimenu tą filmą, kažkas neįprasto užstrigo minčių plyšiuose, o žmogžudystės kažkaip nusikėlė į antrą planą :)
S-j- taigi odoje vien kerštas: daktaras savais metodais keršija prievartautojui, aišku juo ir pasinaudoja, net toks savas kūrinys ima patikti. O anas visą laiką rezga planą prieš savo skriaudiką. Paliko širdy nemalonios nuosėdos :) O iš rekomenduotų labiausiai patiko “Išlydėtojai”, jį visiems parekomenduoju karts nuo karto. Iš viso, dabar susižavėjau japonais. Apie jų “After life” reikėtų kada įspūdžius aprašyti.
Tas apie mažą berniuką, na, tai toks tyras ir vaikiškas. Apie piešėjus ant sienų tai nelabai.
2012-02-20 13:50
prisisiunciau ir as japonisku kruva. paziuresiu iki tavo komentaru :D
bet tu geriau rasyk ka nors is gyvenimo. tau tai geriau gaunasi. o as lauksiu :)
2012-02-20 23:24
Reikės ir man pasižiūrėt, kad visi taip giria. :)
2012-02-22 13:14
nieko nauja neparasai, tai dar karta perskaiciau tavo paskutini laiska.
sakai neskaitai ir net neieskai ka paskaityt. aptingai visai? tai as tave truputeli pakrutinsiu. pries kelis metus pazystama parekomendavo knyga. mano kartos (itariu, kad ir tavo) vaikino pasakojimas apie tai ka mes cia zinojom ziniu vienpusiskai nusviecianciant ir daug ka nutylint. kai ka visai kitoj sviesoj suzinodavom is grizusiu arba grazintu, daznai jau nebyliu, tu ivykiu dalyviu.
K. Hoseinio “Bėgantis paskui aitvarą”.
jei nori- galiu atsiusti.
2012-02-27 10:59
Laura - :)
s-j - ačiū, būtinai kada nors perskaitysiu, o dabar esu lb užsiėmusi, net į blog’ą retai užsuku. O taip norėtųsi…
2012-03-14 12:48
As taip pat visa ziema ziurejau filmus, o dabar jau laika leidziu gamtoje ir prekybos centru gimtadieniuose:)
Maciau ir si filma, apie kuri rasai. Senokai. Ir knyga skaiciau. Nepateko i mano megstamiausius sarasus:)
2012-04-01 11:46
Mergaite - gimtadieniai-gerai, nors ir svetimi :)