BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Gyvenimo prasmės

Užsuku į blog’ą, o čia nauja Katytės istorija apie atostogas. Na, rašyti, tai tu moki, Kate Ant Palangės - pasijutau, lyg pati kartu per barus šuoliuočiau… Ir taip susinervinu, ir taip nuobodu, nelinksma ant dūšios pasidaro… Išpuolu į lauką, ieškoti paguodos. O ten vyras žoliapjovę dūzgina, pievelę pjauna.

- Nu, bet koks nykus tas mūsų gyvenimas, nieko nebėra įdomaus, viskas pasroviui. Negi viskas baigėsi?  Niekur nebeištrūkstam, nieko kvailo ir spontaniško nebeiškrečiam. Viskas suplanuota, teisinga ir tvarkinga, į stalčiukus sudėliota, net koktu. Kaip kokie nutukę žiurkėnai - miesčionys gyvename. Pjauni sau žolę toks susikaupęs ir laimingas.  Aš svajoju, ką čia skanaus savaitgaliui pagaminsiu… Ir taip metų metus… Nejaugi visi tikslai ir svajonės jau įgyvendinta? Argi tokia gyvenimo prasmė?

Vyras išjungia pagaliau tą pragaro mašiną.

- Ar sakei ką?

- Sakau, gal žinai, kokia  gyvenimo prasmė? Ir iš viso, liūdna…

Pasižiūri taip šnairai:

- Na, eik, pasidaryk kokį kokteiliuką. O tuo pačiu iš šaldytuvo man alaus skarbonkę prigriebk.

Nusliūkinu nepaguosta. Et…

Taigi, sėdžiu, gurkšnoju kokteilį ir skundžiuosi…

Ir staiga suprantu, kodėl ir kaip žmogai  ima ir prasigeria…

Patiko (5)

Rodyk draugams

komentarai (6) | “Gyvenimo prasmės”

  1.   Katė Ant Palangės rašo:

    Uoj, Bernadeta, ir aš supratau, Danijoj gyvendama, kaip tas alkoholis veikia ir kokiais tikslais reikalingas… Todėl stačiai būtina ištrūkt iš rutinos bent savaitėlei. Griebk vyrą nieko neklausus ir maukit kur dar nebuvę, nors savaitgaliui kokiuose Druskininkuose kambarėlį išsinuomokit ;)

  2.   Pieštukėlis rašo:

    Jsau toks artimas šis Tavo įrašas… Pati tokį norėjau parašyti. Kai pagalvoji, tu dar vyrą turi, vis kažkokia artima siela, kompanjonas nuotykiams.
    Iš visos širdutės Tau linkiu, kad kuo grečiau kur ištrūktum ir atsikvėptum nuo kasdienybės. O tai paskui vyno butelius bus sunku sugrūsti į konteinerį.

  3.   s-j rašo:

    su tom gyvenimo prasmem kiekvienam kitaip. kvailiau ir atrodyt negali kai pasiskaitai kieno nors nuotyki (koks jis bebutu) ir sumanai pakartot.
    reikalo esme labai paprasta ir kartu sudetinga. kai atrandi save ir buni savimi, tas teikia tikra(?) buties lengvuma ir pilnatves pajutima. vienok tuo paciu kitiem gali atrodyt stabdziu stabdis, ar moliu molis. bet vel gi, jei molis ir stabdis egzistuoja, tai juo kazkas irgi turi buti. jei egzistuotu tik zvaigzdes, ir nebutu kas jomis zavisi, jos liktu kaip ir beprasmes.

  4.   Bernadeta rašo:

    Katyte - karts nuo karto prie jūros ištrūkstam. Dabar mano tokia situacija, kad ilgiau nei parai negaliu namų palikti. Jaunystėje kvailysčių tai nemažai prikrėsta, kai kurias linksma prisiminti, o kai kurių net nesinori… Pvz. , kai išvažiavau pas draugę į Kijevą trims dienoms, o grįžau po beveik 3 savaičių… mobiliųjų nebuvo… mama kreipėsi į policiją… iki gyvenimo pabaigos sau neatleisiu. Nors šiaip tai tokia pakankamai teigiama mergaitė buvau:)
    Pieštukėle - ačiū už palinkėjimus ir sėkmingų tau egzaminų, laikau kumščius:)
    s-j - aišku, kad aš laiminga savo rutinoje, nebijočiau kažko iš esmės pakeisti, tik ar norėčiau? :) Kiekvienam gyvenimo laikmečiui savi tikslai ir prasmės.

  5.   atfatf rašo:

    Jo, tavo vyras tikras vyro idealas :) Gera turėtų būti gyventi su juo :)
    Ir kažin ar nuo vieno kito kokteiliuko prasigeriama. Man tai panašu, kad pas tave laimingas gyvenimas. O jei laimingas, tai ko čia prasigerti.

  6.   Bernadeta rašo:

    Na, negalėčiau skųstis, bet iki idealo toli kaip iki mėnulio. Gal kiek idealizuotai tuose mano parašinėjimuose atrodo, vis ieškau pozityvumo. O šeimoje, kaip ir visur, būna visko - ir griaustinių, ir perkūno , ir žaibų… :)

Rašyk komentarą