BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Neišsižadėk terbos, tiurmos ir lazdos…

Ką tik pradundėjo Naujųjų šventės - su fejerverkų triukšmu, šampanu, balta mišraine, gražiais žodžiais apie džiaugsmą, sveikatą, sėkmę ir laimingą gyvenimą. Tik ar visiems?

Kas penktas žmogus Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos, ir galime “pasigirti” tuo atžvilgiu esantys penkti nuo galo iš Europos Sąjungos valstybių. Ir nesimato šviesos tunelio gale…

Šį smulkutį vaikinuką gali beveik kasdien pamatyti sėdintį prie IKI. Amžius nenuspėjamas - nuo 15 iki 20 metų. Įpratom praeiti pro jį, kaip pro  kokį skurdo simbolį ar įprastą kalėdinę dekoraciją.

Stebėjau, kaip už suelgetautus centus jis nusipirko žalios mėsos faršo ir čia pat, prie parduotuvės godžiai suvalgė.  Gal po  savaitės,  vėl tai pamačiau. Ir dabar, prisiminus tą vaizdą, jaučiuosi kalta dėl savo bejėgiškumo, dėl visuomenės moralės ir išeities nebuvimo ar nesuradimo. Visada nejaukiai jaučiuosi duodama išmaldą. Jaudinuosi, įbruku tą litą skubiai ir atsargiai, kad, neduok, Dieve, neprisiliesčiau pirštų galais prie prašančiojo… Ir greitai sprunku šalin, nežiūrėdama į akis ir nelaukdama padėkos žodžio… Tai tik toks kaltės jausmas, kad šiandien aš turiu daugiau, valgau sočiau, leidžiu pinigus beprasmėms pramogoms… visokiems niekingiems fejervekams.

Pagal žiaurią statistiką daugiau kaip 4% visų šalies vaikų gyvena socialinės rizikos šeimose, kuriose jie išmoksta gyventi skurde ir atskirty. Ir jau neįsivaizduoja kitokio, jiems skirto gyvenimo, dažnas egzistuoja (tinka toks žodis) iš pašalpų ar labdaros. Todėl nemažėja vagysčių, parsidavimų už sotesnį kąsnį, klesti alkoholis ir narkotikai. Kokią ateitį sukurs tokia karta?

žinau, kad tai visai netinkama tema Naujųjų metų rytui, bet skauda širdį ir todėl, tuo skausmu noriu su kažkuo pasidalinti… Atleiskit.

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (12) | “Neišsižadėk terbos, tiurmos ir lazdos…”

  1.   fortuna rašo:

    Su, Bernadeta.
    Labai užgavai savo staraipsneliu dušią. Pažadinai kaltės jausmą, bejėgiškumą ir gailestį. Liūdna… Atleisk, kad tokį komentarą parašiau.

  2.   Dektukas rašo:

    Įrašas labai geras, man patiko:) Tik tu daugiau dėmesio skyrei moralei, mūsų vidui. O aš - politikai ir taip, kaip jie mus smugdina:)

  3.   laisvaslaikas rašo:

    padėtis be išeities, tik kai kurie pasijaučiam geresni, kai pasiguodžiam ir padejuojam… Nesupyk, tai nebūtinai apie tave. Aš toks pat.

  4.   bernadeta rašo:

    Nekaltinu dėl visko valdžios. Pati esu rinkėja:) O tu, Laisvaslaike, ko gero teisus.

  5.   igelis rašo:

    kam tas kaltės jausmas? Laikas apsiprasti - pasaulis toks yra, ir nieko nepakeisi. Priimkime skurdą - svetimą ar savo - kaip duotybę, o jei nenorime - tuomet nebambėkime, kad esame bejėgiai, o imkimės darbų. Paprasčiau reikia priimti pasaulį.

  6.   akvareles rašo:

    Miela Bernadeta ir visi kiti, kurie jaučiate gailestį skurstantiems žmonėms. Jūs, galimas daiktas, dabar manim pasipiktinsite, bet negaliu neparašyti. Kartą kalbėjausi su kunigu. Jis sakė: “sušelpk, bet nesigailėk”. Gailestis yra lygiai toks pats niekingas jausmas, kaip pavydas, godumas, veidmainystė.. Keista, ar ne? Jis neigiamu tampa dėl to, jog mes veidmainiaujame, meluojame sau. Jei gailėtumeisi iš tikro, imtum ir padarytum viską, ką tik gali, tiesiog altruistiškai. O dabar?.. Ką mes darom? Duodam litą? Padejuojam su draugais ir užmirštam? Ne toks tyras gailestis turi būti. Jį turi lydėti visiška auka. Tad nebesigailėkite tokių žmonių, jei negalite dėl jų mirti, kaip mirė Jėzus, neveidmainiaukite. Vieni tokį kryžių neša, nes toks yra jų “išganymas” (susidūrę su kančiomis žemėje, jie gaus laimę danguje) kiti - nes to nusipelnė jų blogos sielos. Atsigręžkite į save. Jei jus lydi sėkmė ir esate laimingas, vadinasi to nusipelnė jūsų siela, jei kenčiate, vadinasi, kažkur padarėte klaidų, kurias reikia išpirkti.

  7.   ENORCA rašo:

    Panašų ir aš prie Iki mačiau Vilniuje (nežinau kur šitą fotografavai).
    Turėjau prastumti kelias valandas iki vizito pas gydytoją, o namo eiti nenorėjau, todėl turėjau laiko su juo pasikalbėti.
    Pamačiau, kad jis sėdi be vienos rankos - aiškiai matėsi, kad yra ją susikišęs po drabužiais ir nutaisęs graudžią veido išraišką. Priėjau, užklabinau, kai užsimezgė pokalbis, paklausiau ko anas sėdi ranką paslėpęs ;) Ėmė dievagotis, kad rankos neturi, tada pasakiau, kad jeigu prasisegs ir parodys vietoje duosiu 50Lt (tikrai būčiau davusi, vien kaip pamoką sau pačiai, kad studijuodama mediciną, nebemoku atskirti kur yra galūnė, o kur jos nėra XD). Anas tik nusijuokė, iškišo savo “neesąmą” ranką, parodė vidurį pirštą ir ištarė porą žodžių, kurių net nelabai supratau :)
    Nusijuokiau ir liepiau eiti susirasti darbą, o jis vėl paslėpė savo ranką, pasistengė atsisėsti į kuo skausmingiau atrodančią vietą ir pasakė man “O kokio b*bio, jei ir taip duoda.”

    Nesijausk kalta dėl kiekvieno, kuris graudžiai atrodo.
    Kartais, kai toks žmogus ko nors tavęs prašo, paklausk ar jis nenorėtų sužinoti artimiausių nakvynės ar labdaros valgyklos adreso. Ar jam nereikėtų tiesiog nupirkti duonos ar atsigerti. Vienas iš kokių 10 apsidžiaugs ir papasakos, kaip jis iš tikro tiesiog nori, kad kas nors jam padėtų, kad jį išmetė iš namų, kad prarado darbą, kad pasiklydo ir nežino ką daryti. Likę 9 pradės stengtis ne padėti tau padėti jiems, bet sukelti tau gailestį, nes tai tiesiog jų gyvenimo būdas.

  8.   laisvaslaikas rašo:

    Jauno žmogaus gyvenimo būdas toks neturi būti, lygiai taip kaip narkomanija ar plėšikavimai. Kol vaikas nežino savo tikro kelio, juk galima pakreipti teisinga linkme, ir tuo turėtų užsiimti socialinės institucijos

  9.   transliacijos rašo:

    Labas, Bernardeta. Parašiau savo komentarą pirmiau nei perskaičiau kitų žmonių ir pastebėjau, kad turiu bendrabinčių. Bet vistiek įdėsiu ir savąsias. Na, kalbant apie moralę ir tt. tai mes tikrai turim daug, leidžiam pinigus niekniekiams ir net to nevertinam. Kalbant apie elgetas, esu giliai įsitikinus, kad daugumai jų, na bent jau 90%, tai yra gyvenimo būdas, o ne gyvenimo iššaukta problema. Kiekvienas turi rankas, kiekvienas turi kojas, kiekvienas turi galvas ant pečių, na net jei ir neturi rankų ar kojų - jie gali dirbti, gali ieškotis išeičių, bet garantuoju, kad nesistengia, juk lengviau yra maldauti, žinai, kad duos. Na o jei galvos ant pečių nėra - tam skirtos tam tikros įstaigos, kuriose rūpinamasi..
    Niekada neduodu elgetai va taip „iš oro“. Kažkada pasakiau vienai valkatai, kuri beldėsi į mūsų namų duris, kad duosiu dešimt litų jei ji iššluos laiptinę. Buvau iškeikta pasmerkta ir ką tik nori. Arba, kažkada prašė pinigų atseit maistui, prie buto durų, o aš vietoj pinigų daviau duonos puse kepalėlio. Padėkojo, bet išėjus išmetė į konteinerį.
    Daugiau NIEKADA nebeduodu. O ir tu, nesijausk kalta, ne tavo reikalas.. ;)

  10.   ilgius rašo:

    o, esu ne sykį šitą pseudoinvalidą pabaidęs :) dalis elgetų imasi visokių gudrybių, kad sugraudintų. Ir dalis nėra labiausiai paramos reikalingi - mat greitai supranta, kad tokiu būdu galima nemažai užsidirbti (Vilniuje 50-70 lt per dieną - mes ne kiekvienas tiek uždirbame :) ir taip yra nuo žilos senovės, todėl anksčiau elgetų cechai būdavo, prievaizdai, specialios taisyklės.

    Bendroji taisyklė vienok yra ta - ti, kuriems labiausiai paramos reikia, gatvėje nesėdi. Norite paremti, padėkite bėdžiais besirūpinančioms labdaros organizacijoms (Maisto bankui ar pan.).

    Ačiū už gerą įrašą :) aš šiandien įdėjau benamio būsto fotoreportažą :) check it out ;)

  11.   tadaskornelis rašo:

    daug gerų komentarų..

  12.   atfatf rašo:

    O aš vieną kartą daviau pinigų degtinės buteliui. Priėjo toks diedukas, sako taip sunku, duok pinigų degtinės buteliui, ir toks pavargęs, taip matosi jam širdį skauda. Daviau, po to dar paaiškėjo, kad tos pigesnės nėra, tai daviau dar. Bet tikrai matėsi žmogus gyvenimo prislėgtas.

Rašyk komentarą