BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įrašų tematika ‘kadanors’

Ta keista nuotaika per pilnatį…

2010-09-24

Kodėl patys reikalingiausi žmonės su mumis pabūna taip trumpai? Kam reikalingi tie mirusiųjų miestai su įspūdingais statiniais? Ar ne paprasčiau būtų virsti pelenų dulke ir lengvai išnykti pavėjui?… Tokie, ir dar keistesni klausimai kyla, lankantis kapinėse.
Aplankau tėčio kapą, lėtai, kiek įmanoma lėčiau nurankioju pabirusius berželio lapus. Parymau, patyliu, mintimis nuklystu į man brangią praeitį, pasitikrinu, kaip Jis pasielgtų vienu ar kitu man svarbiu atveju. Nė nepajuntu, kad stoviu ne viena - tą garbaus amžiaus moterį kažkur jau esu mačiusi. Pasirodo, ji gerai pažinojo mano tėtį, jaunystėje jiedu buvo kaimynai.
- Einam, parodysiu mūsų kapelį… - pavadina mane prie skoningai, gal net kasdien tvarkomo kapo su dideliu ir brangiu paminklu. Iškalti tik du vardai: vyro ir jos, gimimo metai…
Atsargiai pasiteirauju, ar seniai vyrą palaidojo.
- Gyvas, dar ir alaus pats nueina parsinešti… Paminklą sau pasistatėme, sūnus Amerikoje, kas gi mumis pasirūpins.
Pasirodo, jie susirado tolimo giminaičio (taip paaiškino) apleistą kapą, pasodino gėlių, pastatė paminklą, išsikalė vardus (to, kurio kauleliai čia trūnyja, aišku, nepaminėjo…) ir lanko… savo kapą.
Vaikštau po rudens spalvų paliestas kapines kaip po slogų akmeninių skulptūrų parką - paminklai vienas už kitą išradingesni, tas labai brangus, o kaimyno - dar prabangesnis… Tiktai tiems, tenai po akmenimis, visai tas pats, už kiek tūkstančių ant jų užridinta… bet juk tie paminklai skirti ne mirusiems, jie - gyviesiems…

(Mano nuotraukoje - beržai dar be lapų…)

Rodyk draugams