BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įrašų tematika ‘kaimynai’

Kaimynėlis

2011-11-14

Alfukas kažkada buvo garbingas valstybės tarnautojas ir labai visiems reikalingas žmogus. Dabar prarado viską - šeimą, turtus, pareigas. Stovi prie durų piktas, viena koja basa…

- Eik, Alfa, namo. Eik, sušalsi.

- Paskolink du litus! Negerbi? Neduosi??? Galiu ir ant kelių prieš tave…

Tada krinta ant takelio ir ima bučiuoti žemę.

- Baik seilioti mano kiemą.

- O aš ne tavo žemę bučiuoju, čia dar ir tavo vyro dalis yra! - viską žino tas Alfukas…

Rodyk draugams

Su kaimynais nesipykite ir laiku valykite kaminus

2011-11-10

Visi mes turime kaimynų. Vieni daugiau, kiti mažiau, su vienais sutariame geriau, su kitais - tik šiaip sau (geriausiu atveju). Kitų  nepažįstame ir net netrokštame susipažinti…

Mums su kaimynais pasisekė. Nei su vienais nekonfliktuojame, nesipešame, net pasisveikiname susitikę, apie sveikatą ir kitus kaimynus papletkiname.

Bet bet. Vakar vakare ramiai žiūriu žinias ir jaučiu, kaip bjauri dūmų smarvė ima kutenti gerklę, spausti nosį ir graužti akis. Išpuolu į kiemą - ogi iš Bronelės priestato kamino veržiasi juodžiausi dūmai ir sklaidosi pažeme, nuodydami aplinkinius sudegusių plaukų, ragų ir bambalių skonio kokteiliu. Kad plaukų, tai nieko stebėtina, Bronelė kirpėja, gal dėl to kartais pabendraujame… Bet čia viskas kur kas šlykščiau… Užsiėmusi nosį, parskuodžiu į kambarį, čiumpu geriausią ryšio priemonę - telefoną (nes pėstute iki jos kokie 50 m):

- Labutis. Kas atsitiko, iš kur tokia smarvė? Gal ten savo katę padegei ar senų vyro kojinių tokiu būdu atsikratai?  - kaip visada bandau juokauti, nors pačiai visai nebejuokinga.

- Aha, ir aš užuodžiu. Tai ta kaimynė senė Jadvyga kažką užkūrė.

- Taigi iš tavo kamino juodi dūmai virsta…

- Tik tau vienai ir užkliūna, tvarkdarė atsirado! - suburbuliavo ir metė ragelį.

Gal tikrai aš nekantri, bet argi galima taip elgtis ir teršti aplinką, kai iki tol visi draugiškai kovojome su šiukšlintojais, kartu rengėme talkas. O jei globaline prasme - ozono skylė, smogas, raudonoji knyga ir net gyvybė žemėje… O kaip atrodome protingiems kitų galaktikų gyventojams su savo viduramžiškais kaminais ir dvidešimtpirmo amžiaus civilizacijos kvapais? Jau įsiutusi svarstau veiksmų planą ir vėl pažvelgiu į tą nedorėlį kaminą… O siaube. Iš ten, kaip iš Vezuvijaus, jau fejerverkais veržiasi žiežirbos ir plaikstosi liepsnos liežuviai. Nei nepajuntu, kaip atsiduriu prie Bronelės durų.

Atidaro jos vyras, atrajojantis vakarienės likučius, ramus kaip belgas… Be jokių kompromisų tempiu jį, vienmarškinį laukan. Pažvelgęs į viršų, į kaminą, blyksintį lyg milžiniškas žiebtuvėlis ir žiežirbomis papuoštą dangų, stveriasi už galvos ir už kibirų…

Po poros valandų gaunu žinutę iš Bronelės: “Ačiū, labai ačiū, Bernadeta. Jei ne tu būtume supleškėję. Dar dabar rankos kojos dreba.”

Taip ir vėl nepavyko susipykti su kaimynais.

Rodyk draugams

Uch, tas kompiuteris…

2011-05-05

Grįžtu vieną vakarą namo - keistas pažįstamas kvapas (dvokas). Pasirodo, kai kas čia užsisėdėjo prie kompiuterio ir visai pamiršo ant dujinės viryklės verdantį mano mėgstamiausią kavinuką… Iš pradžių išvirė, išgaravo vanduo, paskui pajuodo vidus, vėliau ėmė lydytis plastmasinė rankenėlė… Dabar mano buvęs mėgstamiausias kavinukas šiukšlyne, o kaltininką net išbarti neapsiverčia liežuvis. Nes, kaip sakiau, smarvė tai pažįstama - prieš keletą dienų pati taip sudeginau brangų puodą… Sakyčiau, du atsitiktinumai, bet vakar taip susvilinau keptuvę ir susimąsčiau - atsitiktinumai ėmė virsti tradicija. Ir visur kaltė krinta kompiuteriui. Negi ir jį dėl to teks išmesti?

Šiandien pasiguodžiau kolegei. Ir ne be reikalo. Ji papasakojo, kad kartą taip “įlindo” į kompą, kad tik kaimynai iš apatinio aukšto užsuko priminti, jog jos vonioje tebebėga vanduo… jau į jų vonią… Mūsų pokalbį nugirdusi kita kolegė, tik ranka numojo - neseniai ją iš virtualaus pasaulio atitraukė taip pat tik kaimynų skambutis į duris. Paslaugūs išsigandę žmonės jau skambino ir į gaisrinę, nes juodi dūmai, ir degėsių kvapas laiptinėje ne vieną išgąsdino. O kaltininkė, dviejų anūkų močiutė,  tik šiek tiek primiršo, kad jau ne pirmą valandą jos puode verda višta, t.y. juodas neatpažintas objektas, kažkada plasnojęs, kudakavęs ir net planavęs pavirsti maistingu sultiniu..

Ir tada į pokalbį įsijungė dar viena draugė… Bet, nebetęsiu pasakos be galo…

Sėdžiu šiandien rami ir savimi patenkinta prie nelaimingo susvilusio puodo - pasirodo, kitiems per tą kompiuterį nutinka daug baisesnių dalykų (va, prasimušė lietuviškas charakteris - kam gi ne malonu, kai kaimyno tvartas dega… ui, čia juodai pajuokavau… :)

Dar vasarą nufotografavau daug vandens prie Olando kepurės, maža ką prireiks gesinti…

Rodyk draugams

Dinozauras kieme

2010-10-04

Kai ryte, išbėgusi į kiemą, išgirdau neįprastus garsus, pirmiausia pagalvojau, kad dar “nesuveikė” rytinė kava ir toliau sapnuoju. Pakėliau galvą - nuo garažo stogo pasilenkęs į mane spokso ir mano raudoną šaliką garsiai keikia didžiulis padaras. Gal besiprausdama į akis muilo pritryniau, tai dabar Mindė šimtągubinasi? Ne, tai kaimynų Kalėdų kepsnys stogais pasivaikščioti išėjo…
Va, koks šuldu-buldu nusklendė nuo garažo stogo, kol atsinešiau fotoaparatą! Bėgu gaudyti…

Raskite 10 skirtumų:)

(p.s. kalakutas gyvena kaimynystėje, dinozaurą nuguglinau)

Rodyk draugams