BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įrašų tematika ‘muzika’

“Tylioji mergaitė”

2010-09-03

Paskatinta nuoširdžiosios VenusOfAir (ačiū tau:), leidausi į Peter Hoeg “Panelės Smilos sniego jausmas” paieškas. Nesėkmingai. Bet gavau to paties autoriaus kitą knygą, mistinį detektyvą “Tylioji mergaitė”. Po poros savaičių turiu grąžinti, tačiau tai įvyks kur kas greičiau. Teatleidžia man supratingi namiškiai ir įnamiai, dulkės po lova ir neiškepti kotletai… Skaitau ir klausausi šios garsų ir muzikos knygos. Ir jau truputį pradedu girdėti. Bet ne taip, kaip pagrindinis herojus Kasparas - žymiausias Europos klounas, turintis unikalią klausą: galintis nustatyti, kur jo pašnekovas telefonu, girdėti jo muzikinę tonaciją, būdingą kiekvienam jo sutiktam žmogui ir netgi konkrečiai vietai. Ciniškas ir sarkastiškas.

Tai išminties, gyvenimo prasmės bei dvasingumo paieška per muziką ir mistiką, šaltą sarkazmą ir … meilę:

Kasparas žavėjosi turčių gebėjimu suuosti vienas kitą. Tarsi ‘Romeo ir Džiuljetoje’. Net it užvaldžius karščiausiai aistrai ir meilei iš pirmo žvilgsnio, kažkur dešiniojo smegenų pusrutulio viršutiniame kamputyje visada paliekama vietos banko sąskaitos išrašo duomenims.

Apie šeimą:

Šeimą Kasparas vertino kitaip nei visi žmonės, klausydamasis šeimų jis girdėjo harmoningą intensyvią melodiją, kuri, kaip ir ‘Goldbergo variacijos’, toli gražu nebuvo migdanti. Tikrasis šeimos pranašumas buvo ne saugumo jausmas, ne monotonija, ne tikrumas dėl ateities. Tikrasis pranašumas buvo galimybė kartais ištrinti fronto linijas, nusiimti kaukes, pamiršti išlygas, padėti į šalį ausų kištukus ir stojusioje tyloje išgirsti vieniems kitus tokius, kokie iš tiesų esame.

Apie Dievą (Kasparo pokalbis su vienuole):

- Ar kada nors bandėte melstis?

- Didžiąją gyvenimo dalį veikiau reikalavau.

- Būtent todėl ir nepažengėte į priekį.

Iš pykčio jam užėmė kvapą…

- Kam turėčiau melstis, - paklausė jis, - kas sako, kad ten ko nors esama, kas paliudys, kad visata nėra tik viena didelė lyra?

- Galbūt ir nereikia melstis kažkam. Dykumų motinos, pirmųjų amžių atsiskyrėlės, teigė, kad Dievas neturi formos, spalvos ar turinio. Galbūt malda - tai ne meldimasis kažkam, o būdas sąmoningai pasiduoti. Galbūt kaip tik šito jums ir reikia: pasiduoti nepralaimint. Maldos tekstas iš esmės gali būti bet koks, svarbu, kad jis suvirpintų širdį. Pavyzdžiui, tai galėtų būti ištrauka iš Bacho kantatų.

http://www.youtube.com/watch?v=dZn_VBgkPNY&feature=related

Rodyk draugams

Mokausi klausytis… O išgirsti?

2010-08-31

… kai esi karalius ir kai tavo paties skleidžiamas signalas ganėtinai stiprus, per jį tiesiog imi nebegirdėti visų kitų garsų.  (Peter Hoeg)

Gatve triukšmingai prašvilpė “britva”. Kažkur burzgia žoliapjovė. Praeiviai, jauni vaikinai, kažką garsiai aptarinėja. Balsai pamažu nutolsta. Baigė pjauti žolę. Akimirką stoja tyla. Sekundės dalį.
Tyla apgaulinga - miestas nenustoja gausti. Nenutylantis automobilių dundesys. Įprastas, būtinas… Ausis (kažkodėl dešinioji:) susiranda kitokių garsų.
Tyliai šlama medžių lapai. Jie moka tai daryti ir be vėjo. Kažkur suriko išgąsdintas paukštelis. Ir žiogai nepaliauja savo smuikais čirpinti. O kokį garsą paskleidžia gėlės žiedas, sukdamas jau svyrančią galvą į saulę? Dar bandysiu klausytis vorų, rudeniniuose voratinkliuose laukiančių gardaus kąsnelio. O kokia muzika suskamba prisiminus jūrą? Man - Čiurlionis…

Ir kaip išgirsti žmogų, jo liūdesį, džiaugsmą, jo neapykantą ir meilę? Išgirsti Tave? O save?
Nelauktai suskamba telefonas … sugriauna idilę. Klausysiuosi vėl iš pradžių…

(p.s. įrašą publikuoti įkvėpė Peter Hoeg “Tylioji mergaitė” )

Rodyk draugams