BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įrašų tematika ‘skanaus!’

Omletas su pomidorais ir paprikomis - kvepiantis vasara ir kaimu

2012-07-25

Skiriama Atfatf

Viskas prasidėjo nuo Kalėdų: tetulytei nupirkau dovaną - plėšomą kalendorių. Kai jau susiruošiau įteikinėti, pasigyrė, kad tokį pat nusipirko. Greitai paslėpiau savo dovaną… Dabar kalendorius kabo pas mane ant sienos, plėšau ir skaitinėju (dažnai taip nutinka, kad tik kartą per savaitę…) Taigi, vieną savaitę, gerdama rytinę kavą, ten perskaičiau puikų omleto receptą. Šiek tiek paimprovizavau ir skubu pasidalinti.

Paimti vieną žalią, kitą raudoną papriką, išimti sėklas ir supjaustyti plonais šiaudeliais. Kuo smulkiau sukapoti du vidutinius svogūnus, plonai suraikyti porą pomidorų. Kas mėgsta aitriai, galima susmulkinti ir įdėti aitriąją paprikutę.

Didelėje keptuvėje pakaitinti tris šaukštus alyvuogių aliejaus, sudėti svogūnus, paprikas ir 5 min. pakepinti vis maišant mentele. Tada sudėti pomidorus ir pakepinti maišant apie 5 min., pomidorai turi sutižti. Užberti druskos, pipirų ir su visa keptuve atidėti.

Dubenin sumušti 3-4 kiaušinius, pagardinti druska, pipirais, smulkintais česnaklaiškiais, baziliku, čiobreliais; na, čia galima žaisti su savo mėgstamais ar turimais žalumynais.

Gerai išplaktus kiaušinius supilti ant daržovių ir, nuolat maišant, pakepinti ant silpnos ugnies, kol kaip reikiant sutirštės. Leisti padui pakepti dar pusę min., kad gražiai paskrustų, tuomet apversti, kaip blyną ir pakepti dar 2 min. Patiekti didlėkštėje, supjausčius trikampiais - kaip pyragą. Čia gaunasi 4 porcijos.

Gaila, neturiu vaizdinės medžiagos, bet skonis tikrai geras. O juk  daržovės iš savo daržo ir šitnamio, neatsivalgau. Ai, dar pasigirsiu, turime raudoną gaidelį bei keletą vištelių ir jau deda kaiušinius. Taigi:))

P.s. Labai gėda (čia aš raudonuoju) kad retai lankausi blog’e ir nebeperskaitau visų draugų naujienų. Net nepatogu dėl to savo įrašą įkelti. Bet…, rytoj vėl išvažiuoju į pajūrį… Geros jums vasaros :)

Rodyk draugams

Viešas laiškas. Ir Sausainukai su patrepsėjimais

2012-01-22

Gavau netikėtą anoniminę žinutę iš mano blog’o lankytojo(-os). Keista, švelniai tariant, žinutė. Pikto, nelaimingo, ligoto žmogaus. Sako, kad neatpažįsta manęs blog’e … ir ne tik tai…   Na, iš mane pažįstančių, tai, kiek aš žinau, tik trys asmenys čia užsuka.  Ir tai gerokai per daug… Anonimiškumo praradimas jau įstato į rėmus, pristabdo laisvę interpretacijoms, galų gale, apriboja nuoširdumą… Net nuosavas vyras nieko neįtaria apie bernadetos egzistavimą. Nors, gal tik neišsiduoda?… (Brangusis, jei čia randi kažką per daug teigiamo apie save, tai, atmink, kad tai tik kažkokios Bernadetos blog’as, todėl per daug nepasikelk:) Ai, ir dar, manau, kad savo blog’e galiu tvarkytis ar pramogauti ir grybauti, kaip nuosavoje pievoje, ir tikrai gaila, kad net tai kažkam užkliūva.

Na gerai, kad  neprarasčiau nenusivylusios namų šeimininkės įvaizdžio, reikia greitai atkapstyti senąją Bernadetą ir bandyti kiek pakeisti kvapą ir skonį. Taigi, imu pakelį šaldytos bemielės sluoksniuotos tešlos su gausybe visokiausių E . Ant lakštų barstau cinamono miltelius su  cukrumi, vynioju ir pjaustau griežinėliais. Kepu 10 - 15 min. iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ir turiu Sausainius su Patrepsėjimais (mes taip juos vadiname, bet čia jau kita  istorija) - greitus, gražius, pigius, skanius, todėl staigiai ir nepastebimai išnykstančius. Iš serijos: Dingę…

Deja, gal nuo sausainiukų, o gal nuo tingaus gyvenimo būdo, laimingos kalorijos susitelkė į dailų riebalų sluoksnį, ir įsikūrė įvairiose kūno vietose. Mano svoris pasiekė visų laikų rekordą ir net išsišiepęs grasina dar įspūdingesniais rezultatais.

Taigi, paskelbiau karą, ir todėl jau keli vakarai mano virtuvėje,    ant autostrados, vedančios teisiai į šaldytuvą, pačioje matomiausioje ir nepatogiausioje vietoje,  įsikūrė svarstyklės…

Dar viena priemonė prieš kalorijas - šilti ir patogūs batai, ausinė kepurė 1 eurą ir be galo laimingas, garuojantis Barsas, iki žemės iškritusiu liežuviu,  smagia ristele vakarais kartu su manimi klampojantis po sniego pusnis.

Rodyk draugams

Cukinija - mano daržovė

2011-10-07

Nesu vegetarė. Atvirai sakant, jų net nesuprantu (o gal net nesistengiu suprasti?) Čia, turbūt, kalti mitybos įpročiai, išugdyti dar tėvų ir senelių, bet, porą dienų išbuvusi be mėsos, taip jos užsigeidžiu… Vegetarizmas man - filosofinė sąvoka. Ir, nors esu įsitikinusi, kad mūsų klimato sąlygomis augalinės kilmės baltymai niekada neatstos gyvulinių, man visai nesvarbu, kas kokį maistą renkasi. Net žaviuosi tais, kurie atsilaiko prieš mėsą. O  įvairiausias daržoves,  uogas, vaisius, ypač obuolius, ir aš šlamščiu be perstojo. Per vasarą ir rudenį dažnai gaminu įdarytas daržoves ir, galiu pasigirti - tiesiai iš savo daržo. Bent  žinau, kad užaugintos be neorganinių trąšų ir jau tikrai nemodifikuotos. Įdarau cukinijas, baklažanus, papriką, aguročius. Kemšu į jas viską, kas papuola po ranka: ryžius, papriką, salierus, razinas, džiovintas slyvas; tačiau mėsa - kiauliena ar paukštiena - būtinas ingredientas. Ir, nors kartais ne visa šeimyna yra dideliai sužavėta mano eksperimentais, maitinasi ir nesiginčija (va, kai gerai išdresavau).

Šį kartą skaniai valgome labai paprastai darytą cukiniją.

Naudoju:

Cukiniją - tokią, kuri telpa į mano skardą

0,5 kg kiaulienos ar paukštienos faršo

Sutarkuotą morką

Pusę paprikos

keletą susmulkintų džiovintų slyvų

Virus ryžius

Kiaušinį

4 - 5 šaukštus sutarkuoto sūrio

druską, pipirus, prieskonius, skiltelę česnako, svogūną, riebalus (mano atveju sviestą)

Cukiniją perpjaunu, išskaptuoju su šaukštu, pabarstau druska, pipirais, mėgstamais prieskoniais (juos pasidarau pati, bet čia jau kita tema) ir palieku pastovėti bent tiek, kol pasiruošiu įdarą. Faršą pakepinu su svogūnais, ant sviesto apkepu sutarkuotas morkas, susmulkintą papriką, česnaką. Iš virtų ryžių, faršo, morkų, paprikos, kiaušinio, džiovintų vaisių, druskos, prieskonių  paruošiu įdarą. Kartais į jį įdedu ir cukinijos minkštimo - tada kraunu mažiau mėsos. Visą šitą gėrį sukratau į cukinijos puseles. Kepu apie 40 min. 200 laipsnių temperatūroje, po to užbarstau tarkuoto sūrio ir dar pakepinu 5 min.

Rodyk draugams

Vasara kvepiantis obuolių pyragas

2011-07-24

Nieko nelaukdama vasara persimetė į antrą pusę, todėl skubu džiaugtis kiekvienu nauju žiedu, kvapnia uoga, gaiviu rytmečiu ar šilta pavakare, kai lauke po obelimi taip gera pasėdėti, paplepėti su mielais žmogučiais. Arba vėsų rytą, tylioje vienumoje, įsisukus į minkštą chalatą gurkšnoti kavą ir kaupti prisiminimus neišvengiamai artėjančiai baltai žiemai. O prie kavos taip dera obuolių pyragas - mūsų nedidukė alyvinė obelaitė šiemet net pūškuoja nuo obuolių gausos. Noriu nenoriu (labiau jau noriu:), kepu obuolių pyragą - vos ne kas antrą dieną. Įvairių receptų prisigalvoju. Bet biskvitinis pats greičiausias ir vis dar neatsibosta.  Jaučiu, laikas jau lipti ant svarstyklių… bet vasara ir obuoliai neišvengiamai baigsis, tada ir pasikūdinsiu.

O pyragas labai greitai atsiranda (juk gaila ilgai užtrukti prie puodų, kai toks puikus oras)

Taigi: Biskvitinis obuolių pyragas. D ė m e s i o: kepu tą pyragą kas antrą dieną, ištobulinau, todėl receptą koreguoju:

6 kiaušiniai

7 šaukštai cukraus (kas mėgsta l. saldžiai, reikia visų 9)

4-6 rūgštoki obuoliai (dar labai skanu per pusę su kriaušėmis)

6 šaukštai miltų

cinamono, 0,5 šaukštelio vanilinio cukraus, šiek tiek imbiero.

Skardą iškloti kepimo popieriumi ir patepti aliejumi. Obuolius nulupti, supjaustyti ir iškloti jais skardos dugną. Apibarstyti cinamonu. Baltymus ir tryniu išplakti atskirai su cukrumi ir vaniliniu cukrumi bei imbiero milteliais: Baltymams - 5 š cukraus, tryniams - 2 š.  Į išplaktus kiaušinių trynius per sietelį supilu miltus, paskui - iki standumo išplaktus baltymus, ir atsargiai išmaišau.  Užpilu ant obuolių ir kepu įkaitintoje iki 180 laipsnių orkaitėje 30 min.

Prašom pasivaišinti.

——————————

Ar čia kaltos nepaskelbtos vasaros atostogos ar Blog’as visai miršta?… Jau ir komentarų pasiilgtiems bičiuliams nebepavyksta įkelti…

Rodyk draugams

Plovas čenakinėje

2011-06-04

Kartais  neturiu laiko ar įkvėpimo sudėtingesniam patiekalui, todėl čia man gerai pasitarnauja čenakinės. Jose kepu ir bulves su mėsa, ir kugelį su paukštiena, ir raugintus kopūstus su mėsa ir ryžiais. O kai tingisi skusti ar tarkuoti bulves - kepu plovą. Esu kiek prasikaltusi Jūratei, todėl įmetu pasakojimą, kaip tą plovą gaminu. Gal dar kam patiks.

Aš naudoju kiaulieną: sprandinę arba neriebią šoninę, Supjaustau nedideliais gabaliukais ir pakepinu ant sviesto su svogūnais, česnaku ir daug supjaustytų arba burokine tarka sutarkuotų morkų. Sukratau į čenakinės dugną, pridedu mėgstamų prieskonių, druskos ir užberiu ryžiais - kad susidarytų šiek tiek daugiau nei pusė indelio. jei kas mėgsta, galima uždėti pomidorų padažo, idealiausia - pačių pomidorų. Kas nori aštriau, galima fantazuoti su įvairiais priedais.

Tada užpilu karštu vandeniu, kad apsemtų per porą pirštų nuo ryžių paviršiaus. Dar užmetu gabaliuką sviesto, kad riebiau ir sočiau būtų, druskytės. Kepu apie 45 min., vis pasižiūriu, kad vandens nepritrūkų - ryžiai juk turi tokią tendenciją jį susiurbti besipūsdami. Greitai paruošiami sotūs pietūs/vakarienė/naktipiečiai; o kol plovas čirška orkaitėje, galima ir blog’o draugus aplankyti.

Rodyk draugams

Linoretos ir Atfaft vyniotinio tortas

2011-05-10

Paskatinta Atfatf ir, žinoma dėkinga Linoretai, nes jos pirminė idėja ir buvo, pagaminau jų išgirtą tortą, kurį dar galima pavadinti tinginių tortu . Visiškai nieko blogo nenoriu pasakyti nei apie Linoretą, nei apie Atfatf - priešingai, tai jie išjudino mane pagaminti šį gardumyną- tiesiog toks pyragas labai greitas, nesudėtingas ir laaabai skanus.

Va, tokį pradinį vaizdelį spėjau įamžinti savo kulinarinių sugebėjimų įrodymui…


Receptas ir gamybos eiga pas juos,  tik aš dėjau kivinį žele (tokį turėjau). Taip pat, kitą kartą įdėsiu ne 300g, o 500 g Kuršėnų vyniotinio - jis tikrai nepakenks, gal dar įbersiu razinų ar konservuotų persikų.

Gaila tik, kad torčiukas toks mažas - dvi, pasirodo, visai nekuklios mūsų viešnios sukirto po porą porcijų; mudu su gyvenimo bendražygiu tik paragavome. Kai vėl darysiu,  niekam niekam nesakysiu… O tas kitas kartas išauš jau labai greitai :)

Rodyk draugams

Sekmą dieną švęsk

2011-03-13

Visa praėjusi savaitė buvo kažkokia sujaukta. Prasidėjusi man blogomis naujienomis, baigėsi dar liūdnesne žinia iš užjūrių. Ir dar ta tragiška nelaimė Japonijoje… Pajutau, kad visai ėmė patikti apatiškai sėdėti, tingėti ir beprasmiškai savęs gailėtis.

Už lango girdisi pjūklo garsai - vyras pribaiginėja seną kriaušę… Jos laikas jau baigėsi… Iki mūsų čia gyvenę šeimininkai į ją buvo įskiepiję net tris skirtingus skiepus, todėl kriaušes skanaudavome nuo vidurvasario iki vėlyvo rudens. Pernai vėjas nulaužė šaką su pačiais gardžiausiais vaisiais. Liko tik gilus ir ryškus randas. O dabar kriaušės vietoje - vien krūva kaladžių, dar kvepiančių saldžiais, burnoje tirpstančiais prisiminimais…

Visur vaidenasi tik praradimai, todėl, nuotaikai praskaidrinti, iškepiau Greitą pyragą-meduolį.  Jį kepti mane išmokė vyro sesuo dar žalioje jaunystėje, naiviai tikėdama, kad jos jauniausiąjį broliuką maitinsiu visokiais dangiškais migdolais… Ir labai gerai atsimenu, kad pirmasis mano pyragas gavosi kietas ir sukritęs it blynas. Ogi  jai, patyrusiai šeimininkei, net į galvą nešovė tokia mintis, kad nežinosiu, jog,  pyragui pakelti, į jį dedama sodos ar kepimo miltelių.

Dabar tai vienas iš pačių paprasčiausių mano kepinių, kurį gaminu tada, kai skubiai užsinoriu ko nors saldaus prie arbatos.

Greitam pyragui reikės:

0.5 litro uogienės (man skaniausia su obuolių džemu)

1 stiklinės pieno

1 a.š. grietinėje nugęsintos sodos

100 g sviesto

2-3 kiaušinių ir 3 šaukštų cukraus - išplakti mikseriu

vanilės, imbiero miltelių

Miltų tiek, kad gautųsi grietinės tirštumo masė (apie 3 stiklines)

Kepti 35 min.

Parėjo mano medkirtys, einu virti arbatos.

Rodyk draugams

Subjektyvios krabų lazdelių ir ananasų salotos

2011-02-05

Vėjas ir lietaus lašai plakasi į langus, ir jau imu abejoti - norėčiau greičiau sulaukti šlapio ir purvino pavasario ar tenkintų nelabai šalta, bet baltais padukais kaukšinti lietuviška žiema. Tokiu oru geriausia kiurksoti namie ir džiūgauti, kad niekur nereikia eiti…

Tik netikėtas skambutis į duris išjudino. Dėl jo šiandien geru žodžiu minėjau nenuilstančią blog’o sielą  Subjektyvią (ar tik nežagsėjo?) ir jos salotas. Gal ne visai jos, bet atradau šitą gėrį pas ją …

O viskas prasidėjo vos ne nuo streso -  su didele šypsena ir vyno buteliu nelauktai aplankė miela giminaitė. Proga tikrai rimta ir džiuginanti - apgintas bakalaurinis darbas. Bet, kaip visi žinome, menininkai nepasižymi praktiškumu ir ūkiškumu, taigi perspėti mane apie vizitą - tokia mintis jai  į galvą nešovė.  Todėl jokiais naminiais pyragais ir kepsniais čia net nekvepėjo.  Toli gražu… Ir žinote, kas mane išgelbėjo? Ogi štai kas:

Pakelis krabų lazdelių

Skardinė konservuotų ananasų

Poro galiukas (mano užaugintas, paskutinis iš rūsio)

Majonezas

Viską susmulkinau, užpyliau majonezu (o tai nedažnas radinys mano šaldytuve). Tikrai puikios, greitos ir  pigios salotos, o svarbiausia - skanu, ir  viskas tarpusavyje dera. Todėl rekomenduoju šių produktų visada turėti po ranka - maža kas netikėtai gali užsukti su gero vyno butelaičiu…

Vaizdinės medžiagos po vaišių ir vėl neišliko, todėl nuotraukoje - gėlė nuo palangės…

Rodyk draugams

Apie alkoholį ir pažadėtąjį varškės apkepą

2011-01-20

Turbūt visais laikais lietuviai žvalgėsi į kaimą, nors kai kurie viešai raukė nosytes ir skelbėsi esą baltarankiais šlipsuotais miestiečiais.  Žvilgčioju ten ir aš, nes rytoj pusseserės jubiliejus - su vaišėmis, kepsnių, salotų ir alkoholio naikinimo tradicijomis. Taip, tos ūkininkės, kurios karvyčių pieną dieviname, o varškytė… mmm. Oi, prisiminiau, kad kažkas tebelaukia mano varškės apkepo receptėlio. Tai dabar nebežinau, tą receptą iš kart iškloti ar apie naują mano įprotį papasakoti? Tiek to, visko po truputį.

Visad stebėjausi ir nesupratau nei visiškų vegetarų, nei abstinentų. Kažkas čia man buvo ne taip: argi įmanoma atsispirti kokiam veršienos kepsniui, balandėliams, vištos krūtinėlei su kariu ir ananasais ar … nebevardysiu, jau seilė nutįso. Čia aš nebepasikeisiu, taip ir mirsiu mėsėde… O kaip gyventi be lašo alkoholio - juk tokių nuostabiai skanių ir įvairių skysčių žmogus išrado streso numalšinimui ir nuotaikos pakėlimui ar širdgėlos paskandinimui. Arba šiaip, jaukiam romantiškam pasiplepėjimui su taure rankoje… Ir netikėtai manyje kažkas apsivertė - nebeskaniu ir nebeįdomiu, net atgrasiu tapo bet koks alkoholis: nei vynas, nei stipresni gėrimai ar kokteiliukai nebevilioja. Gal niekada labai skanu ir nebuvo - tik nuolankiai paklusdavau papročiui vaišinamai pasivaišinti, o ir su užėjusiais į svečius susipilti į save taurę kitą…  Dar nežinau, kiek ilgai (o gal amžinai?)  tęsis toks mano boikotas alkoholiui.

Tai eiti man į tą gimtadienio “balių” ar ne ? Bus ten ir visai negeriantis, todėl laikomas keistuoliu Evaldas ir į jokį velnio skystimėlį nespjaunanti storulė Rasa.  Čia tik šiaip sau pamąsčiau, kad mano portretas bent kiek geriau išryškėtų:)

O dabar - Varškės apkepas (be nuotraukos, bet tikrai mano vyro mėgstamiausias)

500 gramų varškės (jei labai liesa, įmetu šaukštą grietinės)

3 kiaušiniai (trynius įmaišyti į tešlą, baltymus atskirti)

4 šaukštai cukraus, dar vanilės

razinų  (kadangi mėgstam, tai dedu apie stiklinę)

0,5-0,7 stiklinės manų

0.5 stiklinės pieno

Manus užmerkiu piene pusvalandžiui (aš kartais palieku ir per naktį).  Visus produktus išmaišau, pabaigoje  supilu gerai išplaktus baltymus, ir vėl gerai išsuku. Skardą patepu aliejumi ir kepu 40 min. 180 laipsnių temperatūroje. Saldu, ir todėl labai skanu su grietine.

Rodyk draugams

labai labai sudėtingas sumuštinių receptas

2010-11-14


Skaitytojų pageidavimu, labai labai sudėtingas mano draugų ir pažįstamų mėgstamas sumuštinių su bananais receptas:
Reikalinga:
Sumuštinių duona
Truputis sviesto
Nulupti ir supjaustyti bananai
Cukrus
Sumuštinių keptuvė.

Sutepame, sudedame, užberiame, suvožiame, kepame, valgome arba vaišiname. Skanaus, nenusikąskite liežuvių:)

P.S. LINORETAI SKAITYTI, GAMINTI IR, JUO LABIAU, RAGAUTI, GRIEŽTAI DRAUDŽIAMA

Rodyk draugams