BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įrašų tematika ‘šventės’

Tebūnie šventė…

2011-12-01

Šių metų lapkritis ir jau beprasidedantis gruodis man ir mano piniginei - sunkių išbandymų metas. Dvejos, visiškai skirtingos vestuvės, niekam tikusios krikštynos, neišvengiamai artėjantis artimo giminaičio jubiliejus, namo ir automobilio draudimas, o ir Kalėdos čia pat… Ai, kad prižliumbiau čia didžiulę balą, net kaliošus prisėmiau…

Todėl šiemet nutarėme nešvęsti vyro gimtadienio. Įteiksiu gėlę, ramiai, romantiškai pavakarieniausime dviese namie… Svajonė…, kuri ką tik subliuško.

Prieš kelias dienas paskambino vyriausia vyro sesė Aldona - norim ar ne, bet užlėks su savo vyru po darbo broliuko  pasveikinti. “Tu nieko nesiruošk, mes tik kavos…”  O.k.

Šiandien ryte vėl skambina: “Žinai, netikėtai susiskambinau su Jolanta (kita sesuo), tai irgi norėtų jus aplankyti, ateis su draugu… Po pauzės ir mano neužtikrinto “Gerai…” skuba atsiprašinėti: “Žinau, žinau, šiemet nešvęsime, mes tik trumpam, tu sumakaluok vieną iš savo skaniųjų pyragų…”

Pavakare vėl skambina ta pati sesė: “Susitikau visai netyčia mieste Eglutę (dar viena l. artima giminaitė;), jau turi vestuvių nuotraukas, tai, sakau, gal kartu visi jas ir peržvelgsime per  gimtadienį? Ir dar pusseserė Jolitėlė su vyru užeis. Labai jau jus seniai matė, pasiilgo…”

Ačiū, Aldona, ačiū, einu, išpilsiu ašaras iš kaliošų, išsigręšiu kojines ir lombarde užstatysiu Barsą…

Rodyk draugams

Ei! Neskubėkime gyventi!

2010-12-31

Žinot ką? Spjaukim į visas taisykles, normas, įstatymus ar kitus nurodymus, į kažkada gyvenusio ir mažai kam pažįstamo pono Grigaliaus kalendorių. Ir kas taip nustatė, įsakė, suplanavo: Naujųjų Metų sutiktuves privalomai nenuginčyjamai reikia švęsti gruodžio 31-ąją?
Tai va, ką tik paskambino vienas man, pasirodo (:), labai svarbus žmogus ir pareiškė: 2011 - ieji prasidės viena diena vėliau!  O šie metai turi viena diena daugiau! Ta proga mūsų šventės bus ypatingos - Naujuosius metus sutiksime naktį iš sausio pirmosios į antrąją, tada, kai jis sugrįš į, kažkodėl, tokius tuščius ir nuobodžius namus…

Juk mielas Zuikutis daug mažesnis už galingąjį Tigrą, todėl jam turėtų pakakti viena šalta dienele trumpesnių metų.

SU ARTĖJANČIAIS, ŠIEK TIEK VĖLUOJANČIAIS NAUJAISIAIS METAIS

(Čia nufotografavau vieną šaltą gruodžio rytmetį.)

Rodyk draugams

Su kuo sutiksi Naujus Metus?

2010-12-27

Naujos šventės jau veja senas, dar tebeblykčioja lemputės, dar atskrieja sugaišusi  vėluojančio sveikinimo žinutė, kaip primiršto užsilikusio fejerverko pokštelėjimas.
Netoli radiatoriaus įsikūrusi eglės šaka vis ima ir begėdiškai “nudžiugina”, atsikratydama silpniausiais savo spygliukais.

 Kai kas plačiomis akimis vis dar šlamina dovanėles ir kramto likučius nuo Kalėdinio stalo, kai kas šniurkščioja šlapia nosimi ir svajoja apie Egiptą, o kai kas ryja tabletes (vardų neminėsiu:) ir keiksnoja šventinį apsirijimą ir taupumą: “Negi išmesi tokį skanėstą, geriau sukratysiu į save” - sako toji šiukšliadėžė - ”o jau nuo naujųjų, tai tikrai, viskas, tik sportas ir dieta…”
Ir visai neblogai, kad tokios linksmos šventės mus užpuola gūdžią žiemą, kai dienos tokios trumpos ir tamsios, o naktys šaltos ir nedraugiškai juodos. Ir gal gerai, kad per tas šventes trokštu maistą gaminti skaniausiai, linkėjimus ir dovanas dalinti nuoširdžiausiai, matyti visus linksmus ir viskuo aprūpintus, palepintus ir laimingus.
Ir staiga, nei šioks, nei toks, planinis tarpušventis. Ir vėl pasipila įprasti klausimai - amžini ir nuvalkioti, kaip Kalėdų Senio barzda : “Tai kurgi sutiksi Naujuosius?”
Šiandien jau du draugai pasiūlė savo kompaniją… Ir iš kur toks populiarumas “ant senatvės”? Visaip suku uodegą, mykiu, juokauju, diplomatiškai skaldau niekus ir išvengiu atsakymo.
Turiu savų, kažkiek keistų planų. Nelabai tikiu, kad pavyks įgyvendinti ir niekas nesukliudys. Bet, toks mano pasirinkimas. Vyras sugįš tik sausio pirmąją, todėl, lygiai dvyliktą nakties, užsidegsiu daugybę žvakių,  į taurę įsipilsiu vyno ir į visų jūsų, ir mūsų, ir savo sveikatą išgersiu viena vienutėlė. O paskui susirasiu kokį mielą romantišką filmą (laukiu pasiūlymų) ir pasiimsiu nosinę…

Rodyk draugams

Koks dar pavadinimas? Taigi, su Šventėmis!

2010-12-24

Ne tik dėl spindinčiais žaisliukais ir eglučių imitacijomis pasipuošusių vitrinų, ne tik dėl neperbrendamų šaligatvių ir pusnių patvory, kumštinių pirštinių ir šalikais apmūturiuotų nosyčių  šią savaitę pagaliau pajutau, kad šventės artėja.
Jas priartina ir blog’o gyventojų rašiniai apie egles, žaisliukų gamybą, pyragų kepimą. O svarbiausia, gražūs palinkėjimai, šventiniai paveikslėliai, virtualūs apkabinimai ir bučiniai. Ir tikrai, kiekvienam iš Jūsų turėčiau atrasti laiko ir, manau, žinočiau ką pasakyti baigiantis metams.
Ačiū, Jums visiems kad esate - ta keista marga, įvairaus amžiaus ir interesų, draugiška ir vieninga komanda, kurios rašiniai praturtina ir nuspalvina kartais kiek papilkėjusį gyvenimą. Jūsų straipsniai atskleidžia charakterius, džiaugsmus, kaprizus, kartais net nusivylimus ir rūpesčius, kuriems nebemoku išlikti abejinga…
Todėl, švenčių proga, norėčiau, kad Jūsų ir mano bėdas ir problemas ateityje nugalėtų džiaugsmai, šypsenos, meilė, sėkmė ir išsipildžiusios viltys. Linkiu visiems įkvėpimo,  ir toliau būti tokiais, kokie ir esate (arba norite būti:) - tiesiog, išlikti savimi.
Šilumos ir šviesos Jums, nors po trupinėlį.
…………………………………………..
Ai, nuskambėjo kažkaip, ne visai taip, kaip norėtųsi, bet juk taip smagu sveikinti…  draugų čia tiek daug… ir dėl to man čia gera :)

Nuotraukoje: va taip puošiuosi Kalėdoms. Bėgu dengti Kūčių stalo.

Rodyk draugams

Tarp Šaulių

2010-11-25

Jie būtinai ateina ir praeina, nelaukiami, bet neišvengiami. Nuosavi, truputį svetimesni ir visai svetimi. Savieji - tokie nuobodūs, įkyrūs, iki smulkmenų artimi, mintinai žinomi, susirangę pažįstamais skaičiais ant pasų ir teisių, atestatų ir diplomų, tarp veido raukšlelių ir perskaitytų knygų puslapių, atsispindintys sugedusiuose veidrodžiuose ir vaikų žvilgsniuose. Svetimi gimtadieniai geresni, jie linksmi, nerūpestingi, nuo jų sensti nepastebimai.
Gėlės? Žinoma, aš tik moteris… Bet be progos gautos gėlės daug gražesnės ir kvepia netikėtumu, saldžiu laukimu, meile… O gal ir nekvepia… neprisimenu…
Tortai. Patylėsiu.
Dovanos? Tik išdykusioje vaikystėje jos laukiamos ir prasmingos. Suaugusiųjų dovanos įpareigojančios ir keliančios galvos skausmą. Kam reikalingi gimtadieniai? Draugams? Artimiesiems? Jums? Bet tikrai ne man.
Gyvenu kaip tire. Aplink vien Šauliai. Ruošiuosi būti apšaudyta iš keturių pusių iš karto. Mano mergeliška kantrybė ir atsakingumas ruošiasi atlaikyti nenuspėjamus Šaulių fantazijos šuolius.
Bėgu į googlį papildyti šovinių ir granatų atsargų…

Oi, oi, netikėkite, ką čia prirašiau. Artimų žmonių gimtadieniai užveda. Jau pradedu planuoti, laukti ir svajoti…

Rodyk draugams