BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: ‘skanaus!’ kategorija

Švenčių belaukiant su Napoleonu

2013-12-17

Pajutau, pati sau kiek netikėtai, kad man žiauriai patinka Kalėdos. Gal net ne tiek pats švenčių momentas, kiek ruošimąsis joms. Tas laukimas, dovanėlių pakavimas ir išpakavimas (tai irgi visai smagu, net jei ten dažnai nereikalingi dalykėliai). Net miesto, prekybcentrių komercinis spindesys, raudoni kaspinėliai, blizgučiai, muzika - ta senoji (Cris Rea, Džordžas Maiklas ir pan.) labai praskaidrina nuotaiką ir nuspalvina ūkanotą, visai nežiemišką dieną. Kyla įtarimas, kad tam ir sugalvotos Kalėdos.
Ir nesiutina draugų kiek netikėti vizitai ir sveikinimai, ypač tokių, kurie apsireiškia tik vieną du kart metuose…
Patinka eksperimentinių pyragų, meduolių kepimas, jų kvapas, tas nerimas - kas čia gausis, ką sukūriau, kaip įvertins…
Prisipirkau keksų ir mažulyčių keksiukų formų. Vyksta sėkmingi jų išbandymai. Svarstykles pakišau giliai po spinta, tegu ramiai laukia kitų metų - švenčių metu bet kokie pasvarstymai apie viršsvorį yra tabu.
Na, neištversiu, įdėsiu pamėgto Netikro Napoleono receptą. Tai labai paprasta, skanu ir greita. Toks skubančių ar pritinginčių gaspadinių išsigelbėjimas.
R e i k ė s:
1 Pakelio šaldytos sluoksniuotos bemielės tešlos
200 g sviesto
1 indelio kondensuoto pieno
1 citrinos žievelės
vanilės (ekstrakto, vanilinio cukraus ar ankšties, ką turiu)
1 šaukštą brendžio
migdolų drožlių (nebūtinai, kartais vietoj jų naudoju džiūvėsėlius)
imbiero miltelių šaukštelį (jei kas mėgsta)

Tešlos lakštus supjaustau plonomis juostelėmis iki 1 cm storio ir kepu iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje kol gražiai paruduoja ir išsipučia. Atvėsinu.
Sušildytą sviestą, kondensuotą pieną, vanilę, brendį, nutarkuotą citrinos žievelę, imbierą išsuku iki vienalytės masės.
Paruoštu kremu plonai patepu maistinę plėvelę. Tada ant jos kloju dalį iškeptų juostelių, vėl tepu kremą, vėl juostelių. Visą tą sukrautą gėrį tvirtai suvynioju, suspaudžiu, gan stipriai bet ne per smarkiai, kad nesigautų košė. Palieku šaldytuve mažiausiai parai. Gaunasi pailgas vyniotinis.
Kai svečiai jau išsižioję laukia skanėsto prie kavos, išvynioju, apibarstau džiūvėsėliais arba riešutų drožlėmis ir vaišinu.
Visada būna per mažai ;)

Rodyk draugams

Kasdienybė. Duona

2012-04-06

Visą  vakarą skaičiau draugų įrašus - kokie jie šaunūs, šmaikštūs, jaukūs ir pažįstami! Dar pabandžiau palikti po kokį pėdsaką - komentarą, bet, kur tau… pasielgiau egoistiškai ir ėmiau dėstyti savo kasdienybę… Tai va, sveikinu visus su artėjančiomis šventėmis, kurių prasmės nelabai suprantu ir vaišinu savo kepta duona.

Meluočiau, jei sakyčiau, kad atsibodo žiema, kad džiūgauju sulaukusi, atseit, pavasario. Juk pavasaris ateina ir nelaukiamas. Ir praeina - tik šiek tiek per greitai… Kaip viskas, kas geriausia… Kasdienybė seniai turėtų nebestebinti, tačiau kiekvieną kartą atverčiu galvą, išgirdusi iš dangaus aidinčius žąsų trikampių pasisveikinimus, nusilenkiu kiekvienai mėlynakei žibutei, pasigardžiuodama ragauju klevo ir beržo dovanotą sulą…

Jei kas prieš metus būtų pasakęs, kad kepsiu namie duoną, būčiau tik nusišypsojusi - duonos beveik nevalgome, jei kada nusiperkame, tai ta pati sudžiūva mažai paliesta. O prie naminės duonos iš lėto prijaukino vyro sesė - vis atveždavo po gabaliuką, kol, vieną dieną, vietoj gatavo gaminio paliko raugo… Papuoliau į gudrius spąstus ir nebeturėjau kur trauktis. Tada išradingai nusiviliojo į ‘Norfą’ - ir grįžau su maišu netikėtų produktų…

Taigi, pamėgtai saldžiarūgštei duonelei reikės:

1 ltr. šilto vandens

2 a.š. druskos

1 stiklinė cukraus

1 stiklinė avižinių dribsnių

1 stiklinė sėlenų (kvietinių arba ruginių)

po saują:

sezamo sėklų,  lukštentų saulėgrąžų,  kmynų,  linų sėmenų

400 g kvietinių miltų

400 g ruginių miltų

Raugą išimti iš šaldytuvo anksčiau, kad atšiltų Į šiltą vandenį sudėti raugą, druską, cukrų. Gerai išmaišyti. Dėti visus komponentus eilės tvarka maišant. Supylus miltus, atidėti 300 g tešlos raugui. (Aš atidedu nepilną puslitrinį stiklainį ir laikau šaldytuve net ir kelias savaites. Tik negalima indelio sandariai uždaryti, kitaip gali tekti ilgai ir neplanuotai valyti šaldytuvo vidų).

Formuoti skardoje, išklotoje rudu popieriumi (toks neprikimba prie duonytės). Aplyginti, meiliai pakalbinti, paglostyti šlapiomis rankomis ir palikti šiltai rauginti 6 - 12 val. (Aš palieku per naktį, uždengusi lentute ir susukusi į šiltą chalatą)

Kepu 1val. 40 min.  Pirmąsias 30 min.  - 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, paskui sumažinu temperatūrą iki 180 laipsnių. Kai plutelė pajuoduoja, ištraukiu duoną  ir, kol atvėsta, palaikau uždengusi šlapiu rankšluostuku.

Kepu jau ketvirtą kartą - tai tik įrodo, kad procesas nesudėtingas ir greitas, o skonis puikus.

Svarbiausia viso  ritualo metu nepamiršti geros nuotaikos ir šypsenos, o iškili ramybė ateina savaime  - juk tai Duona, o ne kažkokia pica kepama.

Rodyk draugams

Apie alkoholį ir pažadėtąjį varškės apkepą

2011-01-20

Turbūt visais laikais lietuviai žvalgėsi į kaimą, nors kai kurie viešai raukė nosytes ir skelbėsi esą baltarankiais šlipsuotais miestiečiais.  Žvilgčioju ten ir aš, nes rytoj pusseserės jubiliejus - su vaišėmis, kepsnių, salotų ir alkoholio naikinimo tradicijomis. Taip, tos ūkininkės, kurios karvyčių pieną dieviname, o varškytė… mmm. Oi, prisiminiau, kad kažkas tebelaukia mano varškės apkepo receptėlio. Tai dabar nebežinau, tą receptą iš kart iškloti ar apie naują mano įprotį papasakoti? Tiek to, visko po truputį.

Visad stebėjausi ir nesupratau nei visiškų vegetarų, nei abstinentų. Kažkas čia man buvo ne taip: argi įmanoma atsispirti kokiam veršienos kepsniui, balandėliams, vištos krūtinėlei su kariu ir ananasais ar … nebevardysiu, jau seilė nutįso. Čia aš nebepasikeisiu, taip ir mirsiu mėsėde… O kaip gyventi be lašo alkoholio - juk tokių nuostabiai skanių ir įvairių skysčių žmogus išrado streso numalšinimui ir nuotaikos pakėlimui ar širdgėlos paskandinimui. Arba šiaip, jaukiam romantiškam pasiplepėjimui su taure rankoje… Ir netikėtai manyje kažkas apsivertė - nebeskaniu ir nebeįdomiu, net atgrasiu tapo bet koks alkoholis: nei vynas, nei stipresni gėrimai ar kokteiliukai nebevilioja. Gal niekada labai skanu ir nebuvo - tik nuolankiai paklusdavau papročiui vaišinamai pasivaišinti, o ir su užėjusiais į svečius susipilti į save taurę kitą…  Dar nežinau, kiek ilgai (o gal amžinai?)  tęsis toks mano boikotas alkoholiui.

Tai eiti man į tą gimtadienio “balių” ar ne ? Bus ten ir visai negeriantis, todėl laikomas keistuoliu Evaldas ir į jokį velnio skystimėlį nespjaunanti storulė Rasa.  Čia tik šiaip sau pamąsčiau, kad mano portretas bent kiek geriau išryškėtų:)

O dabar - Varškės apkepas (be nuotraukos, bet tikrai mano vyro mėgstamiausias)

500 gramų varškės (jei labai liesa, įmetu šaukštą grietinės)

3 kiaušiniai (trynius įmaišyti į tešlą, baltymus atskirti)

4 šaukštai cukraus, dar vanilės

razinų  (kadangi mėgstam, tai dedu apie stiklinę)

0,5-0,7 stiklinės manų

0.5 stiklinės pieno

Manus užmerkiu piene pusvalandžiui (aš kartais palieku ir per naktį).  Visus produktus išmaišau, pabaigoje  supilu gerai išplaktus baltymus, ir vėl gerai išsuku. Skardą patepu aliejumi ir kepu 40 min. 180 laipsnių temperatūroje. Saldu, ir todėl labai skanu su grietine.

Rodyk draugams

Sotus eksperimentas su aguročiu

2010-07-30

Vaikštau tarp lysvių. Ką čia pagaminus? Tokio lengvo, vasariško, greito ir iš savo daržo.  Žiūriu - voliojasi du broliukai aguročiai. Kapt už vieno - ir į virtuvę. Pakeliui prigriebiu morkų, svogūną, česnaką, krapų, papriką, pomidoriukų.

Šaldytuve atrandu maltos kiaulienos, tokį nedidelį kumštelį. Prasiseda eksperimentas. Supjaustau agurotį į 4 griežinėlius, išskobiu, kad liktų dugneliai. Kol jie verda pasūdytame vandenyje, kitame puode verda ryžiai, ant keptuvės pakepinu mėsytę, smulkintas morkas, supjaustytą svogūno galvą, česnako skiltelę, išskobtą aguročio masę.  Dar įpjaustau papriką, prisimenu ir įmetu saują virtų voveraičių. Žvalgausi po virtuvę - ką čia dar atrasiu. Aišku, prieskoniai, juodas pipiriukas, druska.

Apkepintą mėsytę su visais priedais sumaišau su virtais ryžiais, dar kiaušinį įmušu. Įdarą sukraunu į apvirtus aguročius, galėčiau dar ir lydyto sūrio užtarkuoti. Tik šiandien jo nėra…

Bet yra didelė aukšta keptuvė, joje ir troškinu. Į sultinį pridedu sviesto, nugriebiu grietinėlę nuo naminio pieno (gera turėti giminių kaime), ja pagardinu. Aišku, dar svogūnų, krapų, petražolių, salierų - jau baigiant troškinti.

O geriausias įvertinimas: “Žinai, gal poryt ir vėl taip pagamink.”

Gal ir pagaminsiu, tik ne poryt ir jau šiek tiek kitaip, mėgstu eksperimentuoti, nors kartais (labai kartais:) nusieksperimentuoju…

O ryt, poryt - į pajūrį, labai tikiuosi.

Rodyk draugams

Pipirnė ant palangės. Užsiauginkite ir jūs!

2010-03-15

Ant mano palangės sudygo pipirnė. Ji turi taip pavasariais reikalingo vitamino C, mineralų, valo kraują nuo kenksmingų medžiagų, skatina virškinimą, lengvai varo šlapimą

 Nereikėjo jokių žemių ar dar kokių papildomų išlaidų.  Tiesiog į indelį įklojau vatos, užpyliau vandens, užbėriau sėkliukių, laikiau visą laiką drėgnai. Sudygsta per kelias dienas. Gal kiek tankiau reikėjo berti sėklas. Labai mėgstu ja papuošti visokiausius sumuštinius arba paprasčiausiai, ant juodos duonos (idealu būtų - ant namie keptos) užtepti sviestuką ir užbarstyti pipirnės. Gražu ir skanu, svarbiausiai sveika.

Rodyk draugams

Tarpšventiniai pamąstymai apie viršsvorį

2009-12-28

Gyvenimas nebūtų toks įdomus, jei jame nebūtų problemų. Taigi, šį rytą užsirepečkojau ant svarstyklių - štai ir problema, kurią sukūrė kalėdiniai gardumynai ir pasyvus šventimas. Esu mėgėja skaniai pavalgyti, o po to patinginiauti, todėl svarstyklės stovi beveik vidury virtuvės…

Skaitydama blog’us, randu sąrašus jūsų pažadų, kuriuos planuojate įvykdyti. Netikiu, bet sveikinu už gerus norus ar bent tai, jog žinote, ką darote ne taip ir norite pasikeisti. Jei sudarinėčiau tokį sąrašą, būtų jis ganėtinai ilgas… todėl nesudarinėju. Manau šiek tiek pažįstanti save, nuo gimimo gyvename drauge:) Todėl į daug ką išmokau numoti ranka. Kakta sienos nepramuši.

Tačiau vieną  įsipareigojimą užrašau:  tuoj po Naujųjų - į sporto klubą. Bent mėnesiui, Ir bičiulę pavadinsiu (nors ji tik juokaisi iš mano “viršsvorių”). Malonumą suderinsiu su nauda, ir jokių “pagerintų” kavučių po ‘Impuso’. Va taip!

Bet iki Naujųjų dar yra laiko, o šaldytuve liko liežuvio vyniotinio…

Rodyk draugams

Sriuba Vienišiui

2009-12-08

Kurgi tos moterys, kurios skundžiasi, kad trūksta gerų vyrų? Tik geriau apsidairykime. O gal laukiate gražuolio pasakų princo? Jie išnyko dar vaikystėje…

Mes jį vadiname … na, nesakysiu kaip. Bet tai tikrai puikus, inteligentiškas keturiasdešmtmetis. Teisingas, tolerantiškas, įdomus pašnekovas. Na, turi šiokių tokių keistenybių, bet pas ką jų nėra? Jei neturėčiau geriausio pasaulyje sutuoktinio, tikrai susimąstyčiau. Gal nuskambėjo kaip pažinčių skiltis Draugas.lt, tik jis ten, turbūt nesilanko. Pas mus jis užsuka retai, dažniausiai netikėtai. Visada stengiuosi pavaišinti “naminiu maistu”.

Taigi, kol vyrai plepėjo, išviriau greitos sriubos, kuria vadinu ‘pekinine’

Mėsos faršą apkepinau su morkomis, česnaku ir svogūnu keptuvėje. Kai puode užvirė vanduo su bulvėmis, sukračiau mėsą, pridėjau prieskonių, pipirų, druskos. Baigiant virti bulvems, prikroviau daug supjaustytų pekino salotų. Paviriau dar šiek tiek, ir viskas! Greita ir sveika. Tokia sriuba labai tinka turintiems  problemų su skrandžiu. O raskite tokių metų vienišiu su nesugadintu skrandžiu! Taigi, iškabino porą lėkščių ir dar pagyrė… Skanaus!

Rodyk draugams

Sumuštiniai suolo draugei

2009-11-22

Sumuštiniai su bananais

Sumuštiniai su bananais

Po mokyklos baigimo nesimatėme daug metų. Studijos, darbas, karjera, šeima, nauji draugai ir skirtingi meistai. Ir štai, rugsėjy, šiltas klasiokų susitikimas po N metų. Stovime apsikabinę miesto aikštėje, ten, kur kažkada rinkdavomės ir žygiuodavome į paradą… Žiūrime vieni į kitus, iš pradžių nedrąsiai, atsargiai. Pražilę, nuplikę, solidūs, apvalūs… Bet tokie laimingi, jaunatviški ir be galo išsiilgę - vienas kito ar vaikystės… Prisimeni, kaip bėgome iš pamokų? O kaip auklėtoja matavo ar ne per trumpas sijonėlis? o kaip globojome senelius ir parsinešėme blusų? o kaip rinkome metalo laužą ir pametei batą? prisimeni….ne?

Va, kokia šauni ta mūsų klasė! Tai kas, kad gyvename skirtinguose miestuose ar net šalyse.

Šiandien aplankė suolo draugė. Prie kavos iškepiau sumuštinių. Jie dažnai mane gelbėja, kai sulaukiu netikėtų, bet mielų viešnių.

Sumuštinių batoną sutepu sviestu, užpjaustau banano ir užberiu cukraus ir kepu. Viskas. Paprasta, bet patinka visiems be išimties. Skanaus!

Rodyk draugams

Imbieras+citrina+medus

2009-11-18

Paskambino susijaudinus draugė. Jos dukra ir sūnus su šeimomis, kaip ir daugelis lietuvaičių, gyvena Londone. Ir staiga diagnozė - kiaulių gripas. Visą šeimyną kamuoja aukšta temperatūra, kosulys, pykinimas. Paguodžiau, kaip mokėjau, o pati sau pasigaminau tokią prevenciją nuo gripo:

sutarkavau gerai nuplautą citriną su žievele ir imbiero šaknį (jų būna prekybcentriuose), pridėjau medaus. Viskas. Dabar stebėsiu, ar aplenks mane gripas (nesvarbu, kokių padarų - paršų ar raganosių)

 Mano šeimos galva griežtai atsisakė šio ‘vaisto’, jam, matai, imbieras nepatinka. Labiau pageidauja šnabsiuko su česnakėliu. Gal ir man prisijungti? Dviese su dainom gripą pasitiksim, žiū, ir išgyvensim?

Rodyk draugams