BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

A. Baricco “Misteris Gvynas” - skaitymo malonumas

Perskaičiau gal per porą pusdienų, tokia nestorulė knygelė pasitaikė. O tada išėjau pasivaikščioti su šunimi, nes staiga užsinorėjo pabūti vienai ir viską persverti.
Keliavome ne išdailintais takeliais link ežero, kur žiemą vasarą netrūksta žmonijos, o tolyn už miesto, į pievas, kur, beje irgi prasidėjo individualios statybos. Smarkiai plečiasi mūsų rajonas, greit nebeturėsime to gabalėlio laukinių netvarkingų krūmynų. Na, o ten mudu susitikdavome ne tik gervių, stirnų, vilką, bet ir vieną keistą žmogėną - atsiskyrėlį, susirentusį gal metro aukščio palapinę iš šakų ir žolių ir pragyvenusį taip visą vasarą.
Atitrūkusi nuo realybės, viena įsiliejusi į fantastišką gelstančių smilgų ir kvapnių viržynų peizažą, net pamiršau šunį, taigi, net krūptelėjau, kai jis klausiamai, šlapia nosimi ėmė man baksnoti koją. Kartais vienatvė (su šunimi:) yra toks gėris, geriausias vaistas nuo tempo, nuovargio, pykčio ir neišvengiamų nesusipratimų…
Bet, apie knygą. Knygos “Misteris Gvynas” herojus, žymus rašytojas spaudoje paskelbia 52 dalykus, kurių niekada nebedarys. Vienas iš jų - niekada neberašyti romanų. Jis ilgai neištveria nerašęs, blaškosi, nes nerašyti negali… Tada užklysta į paveikslų galeriją ir netikėtai supranta, kad nuo šiol rašys… portretus.
Alessandro Baricco “Misteris Gvynas” pasiėmiau iš bibliotekos, bet tai knyga, viena iš nedaugelio, kurią galėčiau turėti ir namie.
“Kas derina pianinus, nemėgsta jų išderinti”
“Be baimės nepadarysi nieko gero”
“Mirtis - pats tinkamiausias senėjimo būdas”
“Ji ėmė tikėti, kad ne viskas turi vienodą reikšmę ir kad kas nors kažkur protokoluoja kiekvieną mūsų poelgį ir vieną dieną, žiūrėk, ims ir pateiks sąskaitą”
“…jiedu ne iš kart prisiminė, kad, mirus žmogui, kitiems priklauso gyventi ir už jį, nes nieko kita tinkamesnio nėra.”

Viskas knygoje taip sujaukta, netikėta, bet nenuobodu, net poetiška. Autorius, man jis genialus, parašė dar dešimt knygų, reikės būtinai susirasti.

Patiko (9)

Rodyk draugams

komentarai (12) | “A. Baricco “Misteris Gvynas” - skaitymo malonumas”

  1.   Pieštukėlis rašo:

    Aš todėl kartais nenoriai ir einu į biblioteką, nes pasiimi knygą, perskaitai ir supranti, jog bw galo norėtum šią knygą turėti namuose, SAVO bibliotekoje, kad galėtum atsiversti kada užsigeidęs ir prisiminti mėgstamas vietas…
    Och kaip pavydžiu tau pasivaikščiojimų su šunimi. Vienai kažkaip eiti “ne fasonas”, dar užpuls kas ar supras kaip “kvietimą”, o va su šuniu tai čia jau aceit su rimtu reikalu ir užsiėmimu :)
    P.S. Kaip džiugu rasti Tavo įrašą!

  2.   Bernadeta rašo:

    Tikrai, pasivaikščiojimai su šunimi ne tik prievolė, bet ir malonumas. Juk šiaip neprisiversčiau išeiti pasivaikščioti, va taip, be tikslo. Būtų ir laiko gaila, ir dar daugybę priežasčių neiti atsirastų. Tu teisi, vienai po necivilizuotas vietas maklinėti - nei šis, nei tas.
    Kartais atsiriboju nuo pasaulio, dainą garsiai užtraukiu. Barsui tai dzin mano kvailiojimai. O va ankstyvą pavasarį, beplėšiant Mikutavičiaus “Man patinka Kalėdos” (man irgi:), išlindo priešais netikėtai žmogus… Toks simpatiškas vyriškis. Aišku, negyrė mano muzikinių sugebėjimų ir variacijų, bet visai maloniai pabendravome. Po kelių dienų vėl jį netyčia sutikau, vos jau kavos nepakviečiau. Tik, staiga laiku prisiminiau vyrą beturinti… :)

  3.   s-j rašo:

    bernadeta, kazkada mane bulviniu blynu uzsikvietei. tada matyt vyra buvai uzmirsus?

  4.   Bernadeta rašo:

    s-j - o, blyn, net neprisimenu. Tikrai kažkas su atmintim dedasi. Ar skanūs blynai buvo? :)
    Ai, matyt reikės skubiai surimtėti ;)

  5.   Pieštukėlis rašo:

    Ne! Tik prašau nesurimtėk :))

  6.   atf rašo:

    Bulviniai blynai… Mano mėgstamiausi. Ai, aš vėl žaliaėdis. O šiaip negirdėjau šio autoriaus. Tiek daug norisi perskaityti.

  7.   Bernadeta rašo:

    Pieštukėle - taigi, kad jau, turbūt, nebepasikeisiu… Kaip ten sakoma: kuproto nei blog’as neištiesins :)
    Atf - žaliavalgystės gal toks piusas, kas nereikia daug gaišti maisto ruošimui - virimui, kepimui ir pan. Lieka laiko malonesniems užsiėmimams. Nu, tiek to, gal kol kas aš dar liksiu mėsėdė (tarti grobuoniškai:)

  8.   atf rašo:

    Nepagalvojau, kad mažiau laiko užima. O aš tik tam, kad suplonėčiau. Blin kaip tyčia aplink visi šašlykus ir kitokius skanėstus valgo. Net galva svaigsta. Bet kažkaip dar kenčiu.

  9.   Bernadeta rašo:

    Atf- galiu tik užjausti (:

  10.   GLUOSNIS rašo:

    Bernadeta, Aleksandras Bericco , jis žino ko reikia XXI a. ištroškusiam žmogui . Knygos yra savotiškos … Draugai patarė perskaityti “Jūra vandenynas” portugalų kalba. Bandžiau skaityti, nelabai išėjo. Tad perskaičiau lietuvių kalba. Nuostabi knyga. Perskaityk, tikrai pamilsi jūrą. … Bernadeta, kiek slypi įdomybių aplink mus. .. Knyga skaitantį reikia pajausti, atrasti savo svajones ir …
    Sėkmės ir gero skaitimo !

  11.   Bernadeta rašo:

    Gluosni - kaip tik baigiu skaityti “Jūra vandenynas”. Gal kada pasidalinsiu įspūdžiu.

  12.   svarstykliukalibruotojas rašo:

    Apšnekama knyga stokoja gilumo, tikrojo Baricco stiliaus ir dar galaižin kiek detalių, bet kurių tai tėra akivaizdžiai tik dėl pinigų parašytas nutrupėjęs žodžių sausainis.

Rašyk komentarą