BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žali žmogeliukai man nebebaisūs

Važiuojame sekmadienį link namų, dvidešimt pirma valanda. Jau nebetoli. Užsukame į pustuštę degalinę.
Ir čia nušvinta akys ir širdys: du jauni užpylėjai ir pusamžė valytoja, prisidėję ranką prie širdies, garsiai traukia: “…tegu Saulė Lietuvoj tamsumas prašalina…” Moters balsas gražus, stiprus, kaip kokia mama su vaikais ji didžiuojasi esanti lietuvė.
Kol susivokiu prisijungti, trijulė jau baigia, šypsosi, grįžta prie darbų. Aš susijaudinusi pasveikinu su šventėmis…
Viskas atrodo taip natūralu, paprasta, lyg kasdien dieną pradėtume ir baigtume himnu. Ir visai jiems nesvarbu, mato kas nors ar ne, ar filmuoja televizija, ar blykčioja kameros ir stebi rinkėjai. Tą minutę jie yra patys savimi…
Ramu ir man. Viskas švaru ir aišku.

Patiko (7)

Rodyk draugams

komentarai (8) | “Žali žmogeliukai man nebebaisūs”

  1.   Pieštukėlis rašo:

    Vau koks turėjo pasakiškas vaizdas būti!

  2.   Bernadeta rašo:

    Pieštukėle - ir vaizdas, ir jausmas geras :)

  3.   GLUOSNIS rašo:

    Turime didžiuotis savo Tėvynę. Himno giėdojimas gavosi lyg pilietiškumo testas. Pas mane už sienos gyvena dizainerio J.S. mama. Buvo tylu, tikriausia nebuvo namuose. Už kitos sienos lietuviai grįžo gyventi į Lietuvą. Tikrai 100 proc. patrijotai lietuvos. Ačiū Dievui, kad daugėja mylinčių Lietuvą.

  4.   atf rašo:

    Na. Tada tikrai žali žmogeliai nebaisūs. Bet mes vis tiek turime neužmigti, nes priešas tai tikrai nemiegos.

  5.   s j rašo:

    …o as visada galvojau, kad myleti reikia tyliai…

    (atf) kai myli nieko nebijai ir nesidairai per peti ar kas nesikesina i tavo meile.

  6.   Bernadeta rašo:

    Gluosni, Atf, s-j - aš visada gan skeptiškai žiūrėjau į visokias tokias ale patriotizmo ugdymo akcijas. Kardinaliai pakeičiau nuomonę, kitąmet gal net viešai giedosiu Tautišką giesmą, nors nei klausos, nei balso tam neturiu :)

  7.   s-j rašo:

    kazkada, labai seniai, per viena tokia laida “международная панорама” buvo reportazas apie japonija. ten rode kaip tarnautojus ruosia kazkokiam darbui, kuri dirbant reik atsikratyt gedos jausmo. tai va, kad pasiekt reikiama lygi tiems studentams reikedavo gatvej ar kitoj viesoj vietoj dainuot. :)))

  8.   Bernadeta rašo:

    s-j - Vis tik galvoju, kad mes, lietuviai esame gerokai santūresni už šiuolaikinius japonus. Labiau provincialūs, o gal tai nacionalinis paveldas. Visai toks mielas. Na, bet šiuolaikiniai vaikai, tiek japonai, tiek lietuviai gerokai laisvesni :)

Rašyk komentarą